Kodėl visa tai turėjo gautis taip kaip ivyko, tas mūsų išsiskyrimo kelias jautėsi toks nerealus Ar tas ryšys buvo tik melagingas pretekstas, ar visi tie pokalbiai, kuriuos mes turėjome, buvo tik kažkas ką mes išgalvojome Kaip baigėsi mūsų kelias, tavo paskutiniai žodžiai, jie mane labai įskaudino Man skaudu buvo girdėti kai ką taip neteisingai ir žinant, kad tu taip iš tiesų nesijauti Kodėl tu pasakei tai kai tu esi toks protingas individualaus Aš matau tave už ką tu esi, graži, žystanti visterijos gėlė apsupta tamsos ir išryškinta mėnesienos šviesos Tu spindi taip gražiai, ir mane tai skaudina žinant, kad tau taip pat skaudu Tikrai jaučiuosi lyg praradęs sielos draugą Aš niekada nesu jautesis taip seniau ir mane skaudina, kad viskas įvyko taip kaip įvyko Aš pasiilgau tavęs ir aš atleidžiu, gal tave draugai įkalbinėjo tave taip jaustis Bet aš tikiuosi, bent jau bandau, kad tu ne iš širdies sakei tuos skaudžius, širdį geliančius žodžius, kai žinai, kad tai nėra tiesa Aš pasiilgau tavęs giliai ir man skaudu ngealint išgirsti tavęs, tavo balso Aš pasiilgau tavęs, mano drauge, sielos draugeli, bičiuli, tiesiog tos nuostabiai gražios sielos, kurios tu esi Aš linkiu tau tik geriausio ir aš tikiuosi tu ir toliau kursi savo tekstus, jie yra nuostabūs Aš laikysiuos įsikibęs į kvailą savo viltį, kad tu sugrįši, ir jeigu ne, aš telinkiu tau gražiausio ir nuostabiausio gyvenimo, kurį tu nugyvensi Aš pasiilgsiu tavęs giliai

per mano skausmą krūtinėje ir jūros vandens kupinomis akimis aš vis galvoju apie mūsų kartu patirtus įspūdžius tas ryšys, kuris niekada neįvyks vėl atsigulęs lovoje aš vis galvoju apie tave koks gyvenimas galėjo būti jeigu mes būtume buve skirtingi aš svajoju, kad aš būčiau žinojęs žodžius, kurie būtų vertę tave paklusti žodžiai, kurie galėjo pasiekti tave šios vienišos naktys vis eina pirmyn kupinos begalinių minčių, kurios kamuoja mane kodėl visa tai baigėsi kaip baigėsi ką aš galėjau pasakyti, kad tu pasiliktum mes abu buvome vaikiški savo pačiais būdais nesubrendę už mūsų nekaltybės ribų svajoju, kad mes butume galėję likti kartu bet skaudu man pripažinti, kad mes nebuvome skirti vienas kitam mes turėjome pokalbius apie kvailiausius dalykus aš mylėjau taip kaip mes leidome laiką kartu aš negaliu pamiršti smulkiausią detalę apie tave kurios visos yra giliai pakastos mano galvoje kad mane priverstų likti prikibus prie tavęs aš meginau tau parodyti, kad tu man rūpi bet mano žodžiai niekada tavęs nepasiekė tu likai uždaras savo burbule ir atstūmėi visus skaudu man matyti tave tokį skaudu man girdėti iš tavęs, kad viskas yra gerai tu nesugebi net paaiškinti savo emocijų ar jas suprasti ir visvien tu manai ką tu darai yra gerai man skaudu girdėti tavo aršius žodžius viską, ką tu sakai, jaučiasi taip išgalvotai toks jausmas, kad tu vengi savo pačių minčių ir megini pavaizduoti save sveiku man užtruko ilgą laiką kol pagaliau supratau kad mes niekada nebuvome skirti vienas kitam kodėl gyvenimas turi būti toks kodėl jis turi vis skaudinti žmones kodėl viskas turėjo gautis taip kodėl gyvenimas vis mane baudžia kodėl viskas turėjo gautis taip kodėl gyvenimas vis mane baudžia aš pasiilgsiu tavęs giliai, mano vienintelė meilė aš pasiilgsiu tavęs giliai aš prisiminsiu tave visam gyvenimui aš tave prisiminsiu as tave visada mylėsiu aš tave...

kodėl šie jausmai vis grįžta atgal jie vis grįžta atgal nesvarbu ką aš sakyčiau kodėl mano galva yra tokia klėdesinga kad ieško santykio, kuris niekada neegzistuos kodėl aš turiu vis būti įsikibęs į šį vieną asmenį kai žinau, kad mane sudaužytų į milijonus šipulių aš siekiu tavo meilės lyg krauju mirkyto nektaro kaip pasiklydęs vaikas savo mintyse tu sakai, kad pakeitei savo gyvenimą aš netikiu tavimi nei trupučio turėtų būti įvykis, kuris tave paveikė seniau kad tu tapai toks koks tu esi kodėl aš vis kimbu prie tavęs lyg kandis į lempą šiame kraujyje apsuptame vandenyne kodėl aš vis klimpu gilyn tas skausmas mane krūtinėje vis auga aš jaučiuosi lyg aš skęsčiau vėl iš naujo aš svajoju, kad Dievas mane išgirstu ir išpildytu mano norą bet aš žinau, kad tai tik tėra pasakos, kuriomis aš pasirenku tikėti kodėl gyvenimas turi būti toks žiaurus eiliniam žmogeliui aš pasinaudosiu tais narkotikais, kad tik užimtų mano mintis aš negaliu gyventi su savimi jeigu tu nesi šalia jau geriau būčiau pakastas giliai po žeme jeigu tu nesi čia aš pasiliksiu šias mintis sau tol, kol pagaliau aš jas paleisiu kai tai įvyks, aš jau būsiu dingęs aš visada tave mylėsiu bet tai tik vienpusiška aš visada sapnuosiu tave bet tai tik vienpusiška aš niekada tavęs nepamiršiu bet tai tik vienpusiška aš vis galvosii apie tave bet tai tik vienpusiška aš niekada nežengsiu pirmyn šis skausmas vis toliau kane kamuos "aš nusipelniau to", sakau aš sau už tai, kad įsivėliau į visą šį jovalą kodėl meilė turi būti tokia sudėtinga ir skausminga kodėl aš turiu kentėti giliai už jausmus, kurių aš negaliu kontroliuoti padėk man Viešpats, atsikratyk mano nuodėmių aš nebeišgaliu jas iškentėti aš mylėsiu tave amžių amžiams aš niekada tavęs nepaleisiu aš gal skambu kaip išprotėjelis gal as toks ir esu meilė yra vientisas kelias link mirties meilė yra vientisas kelias link mirties meilė yra vientisas kelias link mirties mylėjau tave jau viskas baigta susitikime anapus jeigu tai tik egzistuoja tik žinok, kad aš tavęs lauksiu jau darosi šalta mano kūnas jau atsijungia viskas pagaliau baigta skausmas išnyko